Dictionary of the Lithuanian Language.
apkaulėti — intr. apsitraukti panašiu į kaulą sluoksniu, apakmenėti: Nepagydo apkaulėjusių dantų Šts. kaulėti; apkaulėti; iškaulėti; sukaulėti; užkaulėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaulėti — intr. išeiti į kaulus, suliesėti: Vaidyla ... vėl kiša savo iškaulėjusią ranką BsV247. kaulėti; apkaulėti; iškaulėti; sukaulėti; užkaulėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kaulėti — kaulėti, ėja, ėjo intr. Ms, Slnt, Plk, kaulėti, ėja, ėjo DŽ virsti kaulu; kietėti: Neretai ciklitinės plėvės kaulėja P.Aviž. ◊ širdìs kaulėja (sukaulėjo) darosi (pasidarė) nejautrus kitiems: Širdìs tavo kaulėjo, kol sukaulėjo, t. y. sukietėjo į … Dictionary of the Lithuanian Language
sukaulėti — intr. 1. sukietėti, pavirsti į kaulą, suaugti kaului: Plėvės gali ilgainiui sukaulėti P.Aviž. Sausumos vėžlių nugaros geldelė labiau išpūsta ir sukaulėjusi rš. Šonkaulių kremzlės yra nesukaulėjusios šonkaulių dalys rš. Atskiri kaušo dėžės kaulai… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaulėjimas — sm. (1) → užkaulėti. | prk.: Ach, apjakimas, užkietėjimas ir užkaulėjimas neišpasakytas! srš. kaulėjimas; sukaulėjimas; užkaulėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
